Wikipedia:Olayama

Wikipedia Nias
ensiklopedia nifalului zato ba li Niha.
No so 1.683 ngawua zura.
Oguna'ö nahia yaŵa ba högö zura (faigi gambara ) ba wangalui hadia ia.

Fa'anö zura si bohou

Halö templat zura si faudu ba Formulir wanura
Moguna inspirasi? So gangolifa zura sinangea mu'a'asogö ba da'a. Baero da'ö so göi ngawalö zura si lö tesöndra ba da'a.

Sura amilita

Böni no sambua wökhö guli ni'a'asogö sambua dungö sotöi Sarcoptes scabiei. Na no i'usu guli niha tungö andre ba ibörötaigö mowo'a-wo'a guli andrö, atoto mbu si so ba da'ö, ba maulu wa'ali-ali.

Tungö Sarcoptes scabiei andre no owulo-wulo, so 8 rozi gahenia no anifi-nifi, fa'anaunia mato 300–600 x 250–400 μm na sihene ba 200–240 x 150–200 μm na simatua. Auri ia ba narö guli ba wenaeta nifotöi epidermis. Hulu dungö andre oroma mowatö-fatö irege oroma hulö zi tölu sagi ia. Baero da'ö so mbu sanau ba gahe nomoro 3 ba ba nomoro 4 khö zihene dungö andre, ba hiza ha so mbu ba gahe nomoro 3 khö zimatuania. (Baso dohu-tohunia)

Gambara amilita

Aya ana'a ndra alawe ba Danö Niha (nifatö-fatö?)

Hadia ö'ila?

Hadia ö'ila

  • wa no lafatenge göfa sihombo baerolangi nifotöi Voyager-1 ira NASA me 1977? Te'oguna'ö Voyager-1 andre ba wanöröi ba ba wangosili nahia baerolangi, sabölö aröu moroi ba luo.
  • wa fa'aröu Voyager-1 andre moroi ba gulidanö töra 24 miliar kilometer (abölö aröu moroi ba luo), bahiza lafatörö komputer khönia moroi ba danö nasa? Me 23 April 2024 awena sibai labohouni sistem komputer khönia, irege tola itohugö wama'ohe'ö data ba danöda.
  • wa fahuhuo komputer moroi ba danö faoma komputer Voyager-1 faoma ndrulu radio?
  • wa no lafaogö bakha ba Voyager-1 rekaman li awö foto moroi ba gulidanö, sitola mube'e dania khö gofu haniha zauri baerolangi?

Salua föna

Da'a tou ngawalö zalua föna ba mbaŵa si öfa:
  • 2001 tobali Imlek ngaluo wolombase fakultatif (ni'etu'ö Abdurrahman Wahid)
  • 1981 iforoma'ö Xerox lala wangöhöndrögö hadia ia ba zandrela komputer ba labe döinia te'u (mouse) börö me hulö de'u oroma ia ba dete meza
  • 1979 tobali Iran Republik Islam, sambua negara nifatörö ndra sololohe ba agama (teokrasi). Ayatollah Ruhollah Khomeini tobali hörö negara
  • 1972 ofeta Apollo 16 ba mbaŵa
  • 1968 tebunu Martin Luther King, Jr. ba Memphis, Tennessee, AS, ba ginötö idönia'ö demonstrasi wolaŵa gaji side-ide ndra sohalöŵö
  • 1961 Yuri Gagarin tobali niha si föföna sibai si möi baero mbanua yaŵa
  • 1955 tebörögö Konferensi Asia Afrika ba Bandung
  • 1948 tefasindro WHO
  • 1930 tefasindro PSSI
  • 1922 Josef Stalin tobali Sekretaris Jenderal Partai Komunis Uni Soviet si föföna
  • 1896 Olimpiade modern si föföna tefalua ba Athena
  • 1815 mamoka Hili Tambora, Sumbawa, tobali famoka hili fondrege zebua ba gulidanö. Börö wamokai andre itörö ulidanö ma'asagörö fa'okafu
  • 1795 Perancis mangoguna'ö meter tobali fangerai wa'anau
  • 1912 tebua göfa Titanic moroi ba Southampton, Inggris ba ba dalu lala ahöndrö ia ba Newfoundland
  • 1894 film komersial si föföna te'oroma'ö ba New York

Halöŵö bö'ö Wikimedia

Wikipedia andre no nihönagö Wikimedia Foundation, sambua amaota si lö mangalui hare. Baero ba Li Niha so na sa Wikipedia ba Li Indonesia ba ba ngawalö li bö'ö ba Indonesia simane: Aceh, Bali, Banjar, Banyumasan, Bugis, Gorontalo, Jawa, Madura, Melayu, Minangkabau, Sunda, ba Tetun.

Baero Wikipedia ba so göi na sa proyek tanö bö'ö multi-bahasa khö Wikimedia Foundation:

Wikimedia Commons Commons
Girö-girö media
Wiktionary Wiktionary
Kamus
Wikisource Wikisource
Ngawalö gumbu
Wikinews Wikinews
Ngawalö duria
Wikibooks Wikibooks
Ngawalö mbuku
Wikiquote Wikiquote
Ngawalö gamaedola
Wikispecies Wikispecies
Ngawalö spesies
Wikiversity Wikiversity
Ngawalö wamomaha
Wikivoyage Wikivoyage
Ngawalö wanörö
Wikidata Wikidata
Wikidata
Meta-Wiki Meta-Wiki
Koordinasi Wikimedia
MediaWiki MediaWiki
Software Wiki
Li